kalbėti

kalbė́ti, kal̃ba (kal̃bi Lz), -ė́jo J; SD156, R, MŽ²122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais–nebyliais, neturinčiais kalbos rš. Ar nečius, kad nekalbi? Kp. Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų rš. Lietuviškai kalbė́ti DŽ. Balsu kalbė́ti DŽ. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus T.Tilv. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau (apie išmoktą svetimą kalba) An. Pašnibždomis kalbė́ti NdŽ. Ilgą kalbą kalbė́ti NdŽ. Kalbė́ (kalbėk) visa, kalbė́! Lz. Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims Vvr. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba J. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos J. Mokąs kalbėti (iškalbus) R62. Daug klausyk, maž kalbėk B. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs SD71. Tas moka gražiai kalbė́ti K. Tu nežinai, ką tu kalbì K. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei KII38. Kalbỹ (kalbėk) gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt Švnč. Tekalbỹ sau (tegu sau kalba), kad nori! Švnč. Kalbėk kalbėk, kol tyliu LTR. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau KrvD158. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė KrvD193. Jis kalba kap senis Švnč. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Grž. Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Grž. Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų Ėr. Bando kalbėti, kur reikia tylėti Ašm. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti J.Jabl. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Krtn. Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi Mrs. Kas kaip kalba, taip ir daro Tsk. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei Dkš. Bet kalbėta, netylėta Š. Kalbėjo ir nukalbėjo Grž. Geriau nekalbėk, kas nekalbama Žg. Kalba niekus kaip šimto metų senis LTR(Pnd). Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį Ds. Kad jie adverniškai (atvirkščiai) kalba Sml. Motulė sūneliu žodelį kalbėjo KrvD160. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Mair. Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu RD175. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti d. Netiesą kalbi, mano sūneli J.Jabl. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau Dkš. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau JV185. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau JV1094. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo JV1040. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį Nm. Kalbėsiva kalbaitę KlvD333. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas KlvD57. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau Slnt. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti RD8. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį KlpD101. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant StnD8. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję rš. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji KII4. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį rš. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? J.Jabl. Kalbamàsis daiktas NdŽ. Kalbamàsis vamzdelis NdŽ. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka K.Donel¹. Nasrus turi, bet nekalba Mž463. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės DP233. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio DP132. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai DP200. Už tiesą kalbù jumus DP127. Tikos bekalbant jiemus DP189. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti BPII389. Jis netur ... pikta kalbėti BPII251. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti BPII144. | prk.: Miško vėjai su tavim kalbės S.Nėr. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos rš. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti rš. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba [i](gražiai auga) Rod. ^ Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas VP31. Jam kalbėt, kap šun bėgt (labai sekasi, jis turi smailų liežuvį) Vrb. Daug kalbėti, maža klausyti (sakoma, kai nenorima atsakyti į kieno klausimą) Vb. Kalba kaip už tvoros (niekus kalba) Sim. Kalba kaip su pančiakom (negudriai) Pnd. Kalba kap iš knygos (aiškiai, iškalbingai) LTR(Rs). Kalba kap iš milinių kelnių (nieko negali suprasti) Krtn. Kalba kaip iš medžio išdribęs (kvailai kalba, nesusivokia, ką kalba) LTR. Kad tu kalbi kaip iš beržo iškritęs Šmn. Kalba kaip sviestu teptas (sklandžiai) Sml. Kalba, lyg kad šlapias medis dega (prastai kalba) Nj. Kalba lyg žvirbliai: kiekvienas pasakoja, o nė vienas neklauso Nj. Kalba kaip apsiavęs Jž. Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (gerai) rš. Visi kalba, kaip dzvanan duoda (balsu kalba) Dkšt. Ar jam kalbi, ar žirnius ant sienos meti (kalbi be naudos) J.Jabl. Rugius pjauni, apie rugius ir kalbėk Vb. Daug žinok, o maža kalbėk Ds. Kas daug kalba, mažai dirba Pvn. Kas daug kalba, dažnai niekus kalba O. Su tavim kalbėt, tai reikia geležinių pupų pavalgyt (reikia daug kantrybės) Tvr. Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandenio atsigerti Lš. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turėk (su juo geruoju nesusitarsi) Trgn. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi K.Būg(B). Kalbėjo, kalbėjo ir į pakalnę nudardėjo (nukalbėjo, blogai pasakė) Grž. Su durniu kalbėk ir pupų rėtį pasidėk (nuobodu kalbėti) Nj. Čia kalbant, čia paliekant (prašoma nepasakoti, kas kalbėta) Ds. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis Sut. | refl.: Kalbėjomės kaip seniai nesimatę bičiuliai rš. Apie ką jūs čia kalbatės? J.Jabl. Dažnai ji kalbė́josi apie tai su broliu NdŽ. Įdomu žinoti, su kuo susirinkime reiks kalbėtis rš. Besikalba kap įsimylėję KrvP(Vlkv). Kas te kal̃bas? – Ė žąsys paupėj gagena A.Baran. Jo nematysi ilgai kal̃bantis Ds. | prk.: Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti J.Jabl. ^ Kalbasi kaip kiaulė su žąsimi (sakoma, kai kalba du žmonės, prastai vienas kito kalbą mokėdami) Vel. 2. tr. skleisti mintis, skelbti: Partijas reikia vertinti ne pagal tai, ką jos kalba, bet pagal tai, kaip jos elgiasi rš. Kalbėjo žmonės, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo Vb. Tu, kalba, nebegrįšiąs išvažiavęs Grž. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešęs J.Jabl. | Vai tai rašė kalbėjo (minėjo) mano gražų vardelį TŽI229. 3. tr., intr. ką nors bloga apie kitą sakyti, šmeižti; įtarti: Vaikel, kaip drįsti tu taip ant tėvo kalbėti? A.Vien. Visi mane kal̃ba, visi apikalba BM463. Kalba mudu žmonužėliai, bet neviernais žodeliais JV61. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kai mane žmonės kalba (d.) Pb. Kalba mane motulė, kad darbelio nemoku Mrk. Kalba mane martelę darbelių nemokančią Žž. Ai, kalba kalba tave, mergužėle, labai sergančią JV143. Ėjau per kiemą, klausiau per sieną: šimtas mane kalbėjo (d.) Vlk. Kol mañ žmonelės dar nekalbėjo, mañ motinėlė labai mylėjo Kp. Ir tu pats kalbėjai, šelmi bernužėli, ... mane jauną mergelę JD524. Ir aš patsai kalbė́jau, kad kitam pavydėjau JD462. Kalbės mudu žmonužėliai netikriausiais žodeliais Ktv. Paliaus žmoneliai, nebekalbės kalbeles KlvD105. Kam tu palieki visas mergytes..., skurdžiai verkiančias, ir mane jauną, žmonių kalbančią?! NS948. Vėjelio pūsta – balta raudona, žmonių kalbė́ta – da raudonesnė Sn. Retoj vietoj bernelis augo, kaimynų bemylimas, žmonių nekalbamas Kp. Oi reto[je] vieto[je] mergelė augo ... žmonelių nekalbama Nm. Mergužėlė, žmonių kalbamoji JV437. Mergele mano, mano mylimoji, svieto kalbamoji! Vlk. Jis kalbamas žmogus (jis įtariamas, apie jį daug kas visaip kalba); ta vieta kalbama J.Jabl. Tėveliuk, aš tenai neisiu, nenoriu, baisu, kalbama vieta J.Jabl. ^ Kitą kalbėk ir save prisidėk Srd. 4. intr. prk. liudyti, rodyti: Faktai aiškiai kal̃ba DŽ. Daugumas kolektyvinių ūkių mūsų krašte pasiekė tokių laimėjimų, kurie ryškiai kalba apie šio kelio teisingumą (sov.) sp. TSRS konstitucija yra dokumentas, kalbąs apie socializmo pergalę (sov.) sp. 5. tr. svarstyti, minėti, aptarinėti: Tas dalykas yra plačiai kalbamas spaudoje rš. Šiuo savo straipsniu kalbėtąjį (apie kurį čia buvo rašyta) docentą prašau dėl viso ko būti akylą J.Jabl. Susirūpinęs kalbamuoju dalyku J.Jabl. | refl.: O kas čia kalbas apie piemenį, tai išmanytis tur DP208. 6. tr. atmintinai sakyti (maldas): Senutė poterius kalbė́jo Rm. Kalbỹ (kalbėk) poterius Dglš. Ans kalba potrus kaip žirnius berdamas Slnt. Ale, sakau, kalbìjte, neažmiršdinėkite Lz. 7. refl. tartis: Kalbasi reikalauti geresnio apšvietimo Grž. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti